BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

R.E.M. Vilniuje 2008 m. rugsejis

Aš ne profesionalus recenzentas, todėl galiu sau leisti rašyti apie mane dominančius įvykius beviltiškai vėlai po įvykusio fakto. Todėl rašau, kol atsiminimai dar neapdulkėjo ir neapsinešė rūdimis. Pirmas faktas buvo tas, kad aš pirmą kartą turėjau progos apsilankyti Siemens arenoje, apie kurios tragišką garsą teko girdėti daug piktų atsiliepimų. Dabar galiu pasakyti, kad arena ir aplink ją esantis visas alų pilstantis, paltus priiminėjantis ir marškinėlius pardavinėjantis supportas niekuo nenusileidžia analogiškoms įstaigoms esančioms šiek tiek toliau į Vakarus.


Esminis klausimas, į kurį reikėjo atsakyti, buvo garso kokybė. Ką gi, atsistojus kairiame scenos kampe garsas iš tiesų buvo šūdinas, bet numigravus kiek arčiau centro, jis pasidarė kone idealus, ir tikrai geresnis negu Nick Cave benefise Forest National Briuselyje, kur perdžiančių bosų nebuvo įmanoma išvengti net sklaidantis pirmyn atgal po parterį. Iš čia taisyklė, kad VIP vietose vietas perka tik pižonai ir turbūt nelabai ką suvokiantys ir per daug pinigų turintys asmenys, ir dar tie, kurie tas vietas greičiausiai gavo nachaliavai.  


Taigi, garsas buvo superinis, kaip ir patys R.E.M. ir jų pagrindinis Obamos supporteris Stipe’as. Kažką šnekėjo apie rinkimus, ir Obamą, ir prašė kilnot rankeles į viršų, ir už ką balsuosit, aš aišku rėkiau For McCain, bet NY ir kalifornietiškas tipo liberalizmas nenorėjo to girdėti ir sėkmingai liejosi toliau.  


Stipe’as staipėsi iš tiesų nerealiai, muzika liejosi visame gražume, o mane labiausiai nunešė Electrolite (kurią beveik supainiojau su Nightswimming) minkštai ir šiltai įvyniodama kažkur tarp baltų ir juodų klavišų. Džiaugiuosi, kad į Vilnių pagaliau atvažiuoja ne kretantys velnias žino kurio sąstato Sweet ar ELO, bet vieni iš neabejotinų šiuolaikinio roko grandų. Man tiesa jie niekada nebuvo kulto objektas, bet I must be losing my religion, eh?    


 


 

Rodyk draugams

National Hurricane Center

Labai mielas ir teisingas puslapis. Uraganai veža.

Rodyk draugams

Apie grybus ir kalnus

Sekmadienį pagaliau išsipildė mano svajonė pagrybauti Belgijoje. Čia vienas tų dalykų, kurių smarkiai pasiilgstu išvažiavęs iš Lietuvos - miškas, oras, samanos, mėlynės ir grybai. Todėl nuostabiai giedrą ir šiltą rudens dieną (retas įvykis čia) patraukėme į Eupen, Ardėnus, kur virš debesų kyla aukščiausias Belgijos kalnas. Po ilgo ir varginančio pasirengimo, šalčiui ir vėjui stingdant veidą, jį pavyko įveikti.


   


694 metrai virš jūros lygio, ne juokas.


Grybavimui apylinkėse turėjome apie valandą, ir su dideliu džiaugsmu galiu konstatuoti, kad grybų Belgijoje YRA! Bendras rezultatas - dvi ūmėdės, du nedideli baravykai ir du dideli baravykai, kuriuos ginčo metu klasifikavome kaip makavykus arba šilbaravykius. Tačiau viskas pasirodė ne taip paprasta. Google ir wikipedia namie man pasufleravo kad tie didieji, įdomiais raudonais kotais yra jokie ne makavykai, bet boletus luridus, lietuviškai žalbaravykiai. Lietuvoje su tokiais niekad neteko susidurti. Kas dar įdomiau, kad absoliuti dauguma šaltinių juos laiko nuodingais, nors wikipedia sako, kad jie gali būti valgomi labai gerai nuvirus, bet ir tai negarantuoja, kad skrandis juos priims. Not for beginners, kitaip sakant.


Tokiu būdu visa jau paruošta sriubai grybienė iškeliavo į unitazą. Visgi svarbu pats faktas - šioje praktiškai laisvoje nuo miškų ir ežerų, pilnoje asfalto šalyje pasirodo galima grybauti ir šį tą rasti. Tik reiks priprasti prieš ruošiant vakarienę skaityti manualus..


Rodyk draugams

Susiktas FlyLAL ir AirBaltic

Visi jau žino, kad juokingas FlyLAL arba bankrutuoja, arba persiorientuoja į tuščių butelių fasavimo biznį. Kitaip paaiškinti to fakto, kad nutraukiami reisai į Briuselį (o dabar ir į Londoną) negaliu. Dar rugpjūtį užsakinėdamas bilietus į Vilnių Kalėdoms niekaip nesupratau, kodėl datas FlyLALas (dar žinomas kaip FuckLAL) leidžia rinktis tik iki spalio pabaigos. Buvau šokiruotas tokio toliaregiško marketinginio planavimo. Bent jau dabar viskas aišku.


O AirBaltic pasirodo irgi sugeba krėsti kiaulystes - kai nesenai dėl liūdnų aplinkybių skubiai teko pakeisti bilietą mamai į Vilnių, pakeitimas kainavo 460 Lt. Čia nepaisant to, kad rezervavau bilietą su pakeitimo opcija, už kurią žinoma sumokėjau. Gaunu emailu tokią sąskaitą iš AirBaltic, nesuprantu kame reikalas ir skambinu. AirBaltico mergina paslaugiai paaiškina, kad viskas tvarkoj - sakau, kokia tada prasmė apskritai šitos jūsų ‘bilieto keitimo’ paslaugos? Paaiškinimas nustebina - pasirodo, jei nebūčiau jos užsisakęs, prie 460 Lt dar būtų reikėję sumokėti 50 eur papildomai. Išeina, kad rinktis to kvailo ’bilieto keitimo’ praktiškai niekad neapsimoka, nes pakankamai retai pasitaiko tokios aplinkybės dėl kurių reikėtų keisti skrydį. Žodžiu, vėlgi paslaugos pavadinimo neatitinkantis sukčiavimas visame gražume.  


Tai nesukėlė man kokių nors reikšmingų moralinių ar fizinių kančių, tiesiog tokie kvaili žaidimai su klientais turėtų būti paviešinti, ką aš dabar patenkintas ir darau.  


 


 

Rodyk draugams

Sėkmė! Perėmiau slaptą britų žvalgybos laišką!

Pasinaudojęs savo oficialiais ir ne visai oficialiais informacijos kanalais, gavau žemiau esantį britų žvalgybos MI-6 laišką Gordonui Brownui, kuriame dėstoma kaip D. Britanija galėtų priešintis Rusijos strategijai, kuri buvo paskelbta žurnale The Economist. Vertinkit patys.


From: john.smith@mi6.gov.uk


To: gordon.brown@gov.uk


BCC: vvp@gov.ru


TOP SECRET


Gerbiamas Ministre Pirmininke,


Vykdydamas Jūsų skubų pavedimą pateikti informaciją kaip D. Britanija galėtų priešintis The Economist paskelbtai Rusijos strategijai kodiniu pavadinimu „Sugrįžimas“ , teikiu šią pažymą.


Suteikti Gruzijos vyriausybei karinę paramą  šiuo metu nėra galimybės, kadangi Jos Didenybės ginkluotosios pajėgos vykdo misiją Irake bei Afganistane. Arčiausiai konflikto zonos esanti karališkojo jūrų laivyno fregata taip pat negali būti panaudota, kadangi ji į Persijos įlanką gabena žurnalistus, kad jie įsitikintų jog mūsų pajėgų suimti Irake islamo teroristai laikomi humaniškomis sąlygomis, nėra kankinami ir turi galimybę palydoviniu ryšiu žiūrėti Al-Jazeera kanalą bei Premier lygos čempionatą. 


Prevencinės operacijos prieš, kaip įtariama, Londone apsistojusius islamo teroristus, kurie gali būti panaudoti Rusijos sprendžiant Krymo klausimą Ukrainoje, surengimas taip pat nėra rekomenduotinas, nes tai gali sukrėsti mūsų multikultūrinės visuomenės pamatus bei suteikti progą žiniasklaidai apkaltinti Jūsų vyriausybę rasizmu bei žmogaus teisių negerbimu. Tai potencialiai galėtų paveikti sekančių rinkimų rezultatus, o tai nėra pageidautina.  


Analizuojant galimas sankcijas Rusijai reikėtų pastebėti, kad mūsų galimybės sumažinti ar nutraukti investicijas Rusijoje yra gana ribotos - rusai jau anksčiau patys uždarė mūsų naftos kompanijos BP padalinį Maskvoje bei nusavino jos įsigytas Rusijos energetikos įmones. Kultūrinių bei diplomatinių ryšių apribojimas taip pat nėra įmanomas, nes Rusija jau prieš kelis mėnesius vienašališkai nutraukė organizacijos British Council veiklą Rusijoje.


Imtis proporcingų atsakomųjų priemonių Rusijos investicijų Britanijoje atžvilgiu negalime, nes tai pažeistų Europos Sąjungoje galiojančius bendros rinkos bei laisvos konkurencijos principus. Todėl darytina išvada, kad artimiausiu metu dalis Britanijos energetikos įmonių bus nupirktos Gazpromo, Londone išliks nekilnojamojo turto kainų kilimas, o Rusijos turtuoliai nupirks dar pora Anglijos Premier lygos futbolo klubų.    


Kalbant apie galimas poveikio priemones Rusijai ES bei tarptautiniu lygiu, reikia paminėti derybų dėl naujos ES-Rusijos sutarties sustabdymą. Tiesa, prognozuojamas poveikis būtų minimalus, nes derybos dar praktiškai nėra prasidėję, o dabar galiojanti ES-Rusijos sutartis nėra kaip nors žalinga Rusijai, todėl ji nepatirs jokių nuostolių išlaikydama status quo.


Taip pat galimas Rusijos narystės PPO blokavimas: tačiau mūsų agentai Maskvoje informuoja, kad Rusijoje kuo toliau, tuo labiau į narystę šioje organizacijoje žiūrima nepalankiai (nes tuomet reikėtų panaikinti muitus eksportuojamiems energetikos ištekliams, kurie sudaro ženklią dalį Rusijos biudžeto pajamų). Taigi, žinant Maskvos nesuinteresuotumą prisijungti prie šios organizacijos, narystės blokavimas ženklaus poveikio neturėtų.


Mes galėtume siekti Rusijos pašalinimo iš G8 forumo - šis žingsnis duotų apčiuopiamų rezultatų: vyriausybė galėtų sutaupyti maždaug 50000 svarų per metus, jei į mūsų šalyje organizuojamus G8 susitikimus nebebus kviečiama Rusija (sumažės išlaidos furšetams, gėrimams bei logistikai).    


Vertinant galimybes priimti bendrą Rusijai nepalankią poziciją visos ES mastu, susiduriame su rimtais sunkumais. Rusijos žvalgyba Briuselyje veikia labai efektyviai, o Belgijos kontržvalgyba nėra pajėgi užtikrinti ES institucijose cirkuliuojančios informacijos apsaugos  (Belgijos kontržvalgybą sudaro keturi atskiri padaliniai: flamandų, valonų, vokiečių ir federalinis. Tai labai neigiamai veikia bendrų strategiškai svarbių sprendimų priėmimą (paskutinį kartą pavyko susitarti 1983 metais). Taip pat šiame kontekste atsakydamas į Jūsų pageidavimą artimiausiu metu susitikti su Italijos bei Graikijos vadovais aptarti santykių su Rusija informuoju, kad greitu laiku to padaryti nepavyks - sekančią savaitę p.Berluskonis vyksta neoficialaus vizito į Rusiją kartu su premjeru Putinu Kamčiatkoje medžioti meškų, o Graikijos prezidentas Rodo saloje susitinka su p. Medvedevu aptarti Eurovizijos organizavimo detalių bei naujo dujotiekio per Graikiją tiesimo galimybių. Dėl susitikimo su p.Baroso: kaip Jūs gerai žinote, Europos Komisijoje visą rugpjūtį yra atostogos, o po to mūsų žiniomis p.Baroso pasinaudos kompensacija už išdirbtus viršvalandžius (tai sudarys apytiksliai du mėnesius), tuomet Komisija neilgai trukus išeis Vėlinių, o po to - Kalėdinių atostogų, todėl susitikimą su p.Baroso realiausia yra planuoti sausio mėnesiui. 


Norėdamas užbaigti šią pažymą linksmesne gaida pranešu, kad šį savaitgalį mano tarnyba organizuoja neformalų vakarėlį - Jūs maloniai kviečiamas prisijungti, kad nors kuriam laikui pamirštumėte šiuos nemalonius rūpesčius. Dalyvaus ir keli Jūsų kabineto nariai, žada koncertuoti Rod Stewartas, bus go-go šokėjos, o po to…


(šioje vietoje laiškas nutrūksta).

Rodyk draugams

The Economist straipsnis apie Rusiją

 

Štai taip, The Economist 'perėmė' slaptą rusų šnipų laišką apie tolimesnius Rusijos planus. Planai atrodo aiškiai, paprastai ir įtikinamai. Galima laikyti šį The Economist pamfletą pokštu, tačiau jame esančios mintys puikiai atsekamos pagal žinių portaluose kartas nuo karto šmėkščiojančius rusų politikų pareiškimus.    

Nuo: oleg.shutnik@svr.ru


Kam: vvp@gov.ru,


CC:b dam@kremlin.ru


Gerbiamasis Vladimirai Vladimirovičiau!


Būdamas Rusijos federacijos Užsienio žvalgybos tarnybos operatyvinio specialiosios paskirties būrio direktorius, sveikinu Jus asmeniškai sėkmingai pabaigus pradinę karinę-politinę operacijos „Sugrįžimas“ fazę.


Sėkmingas šios tarnybos ir jos dukterinių organizacijų įsiskverbimas į priešo stovyklos sprendimų priėmimo struktūras jau seniai mums leidžia iš anksto sužinoti Europos Sąjungos ir NATO planus ir daryti jiems įtaką. Vis dėlto net mes nesitikėjome iš priešo tokios apatijos ir silpnumo. Girdime tuščius žodžius, tačiau jokio pasirengimo rimtai priešintis. Išties, kai kurie Vakarų analitikai ir politikai pateisino ir gyrė mūsų veiksmus – kai kurie jų netgi negavo užmokesčio ar kitokių paskatinimų. Galime drąsiai tęsti operaciją.


Mes pabrėžiame blogų santykių nepatogumus ir išryškiname gerųjų privalumus, o stipriausias mūsų sąjungininkas – rinkimų laikotarpis. Rinkėjai, politikai ir kiti sprendimus priimantys asmenys vis aiškiau supranta, kad besipriešindami mums mokės didelę kainą; o jei bendradarbiaus, gaus daug naudos.


Plečiame gąsdinimų, puldinėjimų ir nusavinimų kampaniją prieš mūsų vidaus rinkoje veikiančias bei energiją perkančias britų, amerikiečių, lenkų ir čekų bendroves ir tuo pat metu siūlome privilegijas politiškai draugiškų šalių verslininkams – ypač prancūzams, italams ir vokiečiams. Ar didžiosios Europos bendrovės pasirengusios aukoti milijardus eurų dėl prarastų eksporto sutarčių ir aukštesnių energijos kainų, kad jų politikai galėtų puikuotis savo morale? Manome, kad ne.


Turime gerokai suintensyvinti savo veiklą ne Vakarų finansų centruose – Dubajuje, Mumbajuje ir Šanchajuje – kad parodytume vakariečių kapitalo rinkoms, ypač Londono ir Niujorko, ko jos gali netekti dėl savo vyriausybių užsispyrimo.


Lygiai taip pat būsimasis Amerikos prezidentas turės rinktis: ar matyti branduolinėmis galvutėmis ginkluotą Iraną, ar švaistyti jėgas Europoje, kuri nenori pati savęs ginti.


Artimiausiais mėnesiais priešo stovykloje prasidėsiantis rinkimų laikotarpis turėtų atnešti daugybę pergalių – iki metų pabaigos Ukraina ir Lietuva turėtų palikti priešo stovyklą.


Tačiau parengti ir planai toliau aštrinti padėtį. Mūsų kolegų Teherane ir Damaske vadovaujami islamistų ekstremistai gali užpulti rusiškų pasų turėtojus Kryme. Ukrainos valdžia – dėl savo pačios nekompetencijos ir mūsų ardomosios veiklos – nesugebės sustabdyti žiaurumų. Tad tarp gyventojų išsisklaidę mūsų agentai galės sukurti ginkluotus savigynos būrius. Jie susirems su Ukrainos milicija ir armija. Tuomet galės įsikišti mūsų taikdariai ir pakartoti sėkmingai Gruzijoje įvykdytą scenarijų.


Pabaltijy provokacijas kels nacionalistų chuliganų gaujos, dėl tariamai patriotinių paskatų reikalausiantys išvalyti Estiją ir Latviją nuo visų rusakalbių gyventojų. Mūsų tautiečiai ir ten sukurs savigynos būrius, kurie kreipsis į mus, prašydami apginti nuo chuliganų ir valstybės institucijų.


Lietuvoje mūsų remiamos ekstremistų grupuotės gali surengti teroristinius išpuolius prieš karinį tranzitą iš Kaliningrado. Mes tuomet galėtume reikalauti reikiamos apsaugos – ir ją suteikti.


Taip pat galime organizuoti neįrodomas kibernetines atakas Lenkijoje ir Čekijoje, paralyžiuoti valstybinius tinklapius ir bankų sistemą.


Vienintele kliūtimi lieka kai kurie priešo žiniasklaidos propagandininkai, kurie…


(čia laiškas nutrūksta)

Rodyk draugams

Kenčiu dėl žemėlapių nebuvimo

Knisa protą jau kelintą dieną - labai norisi sudaryti savo kelionių ir aplankytų vietų žemėlapį, bet visos internete randamos lyg ir šiam tikslui skirtos programėlės yra kažkokios iškrypę arba/ir su aukšta invalidumo kategorija. Na pavyzdžiui, bandau naudotis viena tokia iš čia: www.modmyprofile.com, kuri lyg ir sudėlioja viską labai gražiai ir interaktyviai į googlemap'ą, bet perkelti į savo puslapį gali tik nepadoriai sumažintą minižemėlapį. Maža to, perkeliant gaunasi štai kas:


http://www.modmyprofile.com/travel.php?id=261947“> src=” http://www.modmyprofile.com/travels/261947.bmp” border=”0″> ttjx —————————-


Ieškau toliau ir randu tokį www.worldmapmaker.com, kur galima užklikinti aplankytas šalis ir tada gaunasi taip: 




Bet aš po velnių nenoriu, kad būtų pažymėta visa Rusija, kai aš lankiausi tik Piteryje ir Kaliningrade, ar visos JAV (Aliaską ir Havajus aišku įskaitant), kai buvau tik Vakarinėje pakrantėje. Kodėl aš turiu spalvinti visą Ispaniją, kai būta tik Tenerifėj, kuri nuo tos pačios Ispanijos nutolusi per tūkstantį kilometrų? Žemėlapiui neįdomu, todėl jis drąsiai teigia, kad aš buvau ir Kissmyassvillyje Alabamoje ir Cholodnožopinske Čiukotkos autonominiame regione.   

Dar yra toks http://www.travbuddy.com/ - jau pažangesnis, nes čia JAV, Kanada ir UK suskirstyta į atitinkamus teritorinius vienetus. Šiek tiek tiksliau, bet nepakankamai (Kissmyassvilis išnyksta, bet Cholodnožopinskas išlieka): 

http://www.travbuddy.com/widget_map_display.php?id=3483167

Dar vieną šlykštuką galima rasti http://www.world66.com/myworld66/visitedCountries:

 


Ir taip toliau, ir panašiai. Negi žmonija iki šiol neišrado draugiško ir patogaus įrankio interaktyvios geografijos maniakams patenkinti??? Ufff, net sunku patikėt…  

Rodyk draugams

Le Bronze Team?

Ispanija 91 - 86 Lietuva. Buvo aišku, kad lengva nebus, bet visi tikėjosi (kaip ir visada) pergalės. Du kėlinius taip ir atrodė: grubios gynybos ir fantastiškų Jasaičio tritaškių dėka. O antroj pusėj viskas sustojo - abu centrai prisirinko pražangų (tos pačios agresyvios gynybos dėka), Kleiza apskritai padarė nesąmonę. Tritaškiai nebekrito, bet po krepšiais kažkodėl niekas nesugalvojo eiti - o vien tritaškiais prieš ispanus laimėti neįmanoma, kas ir pasidarė akivaizdu ketvirtam kėlinyje. Šiškauskas atrodė žiauriai sėdęs ir lėtas visos Olimpiados metu, ne išimtis ir šiandien (nenuostabu, po tokio ilgo sezono CSKA). Kodėl aikštėj taip ir nepasirodė pvz. Mačiulis, man lieka paslaptis: jėgos kovojant dėl kamuolių ir veržiantis po krepšiais akivaizdžiai trūko. Ketvirtam apskritai visi atrodė be jėgų, ir rezultatas deja dėsningas: ispanai išsaugojo ir daugiau energijos, ir krepšininkų. Ant teisėjų tegul burnoja Jasikevičius, kuris jau perdaug dažnai ima priminti ne krepšininką, o kokį nors nuo pasiutligės nepaskiepytą dykumų graužiką.


Kaip ten bebūtų, sekmadienį tikiuosi tradicinės mūsų bronzos.

Rodyk draugams

Autoironiška dienos citata

Musicians who can’t play become critics, critics who can’t get a job become bloggers and bloggers who can’t write join a forum.

Rodyk draugams

Pietų Osetija: kas blogai prasideda, blogai ir baigiasi

Štai ir prašom - rusų armija jau Gruzijos teritorijoje ir kada sustos neaišku. Saakašvilis, su visu neabejotinu charizmatiško PRščiko talentu per visus kanalus prašo karinės pagalbos. Bet Boržomi gerti jau per vėlu: neegzistuoja jokio saugaus logistinio kanalo, kuriuo NATO (kas gi daugiau?) galėtų permesti karines pajėgas, net jei būtų priimtas toks sprendimas (bet sprendimo akivaizdu kad nebus) - oro erdvę kontroliuoja Rusijos naikintuvai, oro uostų infrastruktūra sunaikinta. Artimiausia NATO narė Turkija - teoriškai įmanomas variantas siųsti pajėgas jūra, bet ten - rusų laivynas. Išvada - karinės pagalbos Gruzija greitu laiku nesulauks.  


Paprognozuojam, kas atsitiks. Rusai sustos Tbilisio pašonėje, ir iš ten neišeis, ilgainiui nustatydami kokią nors ”demilitarizuotą zoną” (Vokietijos po I-o pasaulinio pavyzdys), kad apgintų savo  “mirotvorcus” Abchazijoje ir Pietų Osetijoje bei baltą ir pūkuotą savo marionetinę administraciją ten. Taip Gruzija praras ne tik šiuos regionus, bet ir dar ženklios savo teritorijos dalies kontrolę. Rusai ten liks, kol Saakašvilio nepakeis koks nors prorusiškas vadovas. Tokiu būdu Gruzija per kelias dienas nubraukė kelių metų savo ekonominį ir karinį progresą ir visą provakarietišką orientaciją.


Vakarai diplomatinėmis frazėmis Rusijos armijos išeiti neprivers - todėl kiek juokingai atrodo mūsų, latvių, estų ir lenkų skambūs pareiškimai, kad pasauliui reikia ginti Gruziją: aišku, kad reikia, bet JAV tikrai nepradės trečio pasaulinio prieš savo prezidento rinkimus, o Europa prieš artėjantį šildymo sezoną. Jei mes jau taip ginam, tai kodėl mūsų armijos daliniai dar ne Gruzijoj? Svetimom rankom žarstyt pelenus apgailėtinas užsiėmimas.   


Rusijos okupacijai Gruzijoje užsitęsus, matau tik dvi poveikio Rusijai priemones - jos pašalinimas iš G8 ir aišku, derybų dėl naujos ES-Rusijos sutarties sustabdymas. Tik jei aš būčiau Putinas, man į tai būtų nusišvilpt.


Bendra išvada - Saakašvilis karštakošiškai prarado savo šalį, o Vakarai - placdarmą Pietų Kaukaze. Ir tik dėl to, kad operacija Pietų Osetijoje buvo pradėta nemokšiškai.  Kokiu idiotu reikia būti, kad pačioje pradžioje nesusprogdinti Roksio tunelio, taip užkertant kelią Rusijos armijos invazijai? Vaikai žaisdami strateginius žaidimus geriau planuoja. Tuo tarpu Rusija gaus ir jau gauna papildomą moralinį patriotinį boost'ą ir jos tonas bendraujant su išoriniu pasauliu tik griežtės.  Situacija liūdna, bet dėsninga.

Rodyk draugams